SPORTELI GJUHĖSOR

  

I SPIXANĖS

                                         

            

Udha nacjonale, 284 (87019) Spixana (Cs)          

T.:+39 / (0)981/953.284 e.mail: sl.spezzano@virgilio.it

                                           

            

Ku jemi - Historia - Veshja - Qishat - Burra tė njohura - Gjuha - Arta e kultura - Spixana muaj pėr muaj - Shkruajna

 

 

 

SANDUARI

Spixana ka katёr qishё: ajo mё e rёndёsishme ёshtė qisha e Shёn Mёrisė sё Graxjes. Kjo qish qe e zgjedhur si Sanduar nvitin 1951 pёr ndet Zotit Frangjisk Gulli. Mundёsisht orixhina e qishёs ёshtė bazilljane. Ka qishёt e Spixanёs Sanduari ёshtė ai mё i vjetёr e qe i stisur nё sekullin XVI. Ka njё struturė me tre navata me orixhina bixandine. Mbrёnd qishёs, prapa autarit, ёshtė e vjuar njё statullė e Shёn Mёrisė sё Graxjes ē’ёshtė e datuar rreth sekullit XIV e qe e bёnur ka njё mjeshtёr i panjohur me kёlqere, botё, kasht e gure. Njeter statullė, e bёnur Napul n vitin 1789, ёshtė e vёnur ka ana e majta tė navatёs qendrore. Tjerёt vepra me vler janė: njё akuasandier tё sekullit XVIII, kuatrat tё Umbertit De Maria (Shёn Midhi e Ula e Zotit Krisht) tё dya tė bėnura ndė vitin 1912.

Edhe janė ca kuatra ēё nёng dihet kush ёsht autori: Kriqёzimi me grat e devotshme tё sekullit XIX; te arku e navatёs qendrore, Shёn Mёria e Graxjes e kurorёzuar ka ёngjёlit (1836); te qiella e paraderёs sё qishёs janė pikturat e Shёn Andonit tė Padovёs (1856), e Shёn Mikelit Arkangjull (1836) e e Shёn Mёrisė sё Graxjes me Bominin.

Shum i rėndėsishėm pėr Sanduarin ėshtė tė Martėn e Pashkvet nė tė cilėn mbahet 5 17 Festa Tradhicjonale mė e tėndirtur ka spixanjotrat: festa e Shėn Mėrisė sė Graxjes, Zonjė Mirėbėrėse e Spixanės.

Qisha e Shėn Pjetrit e Paulit

 

Qisha e Karmanit

Qisha e Kastandinobollit

    Home page